Įvairenybės
Naujas žvilgsnis į Country muziką ir drąsūs pareiškimai apie JAV politiką – iš žaviųjų Dixie Chicks
3 pašėlusios merginos iš Teksaso, country grupės Dixie Chicks narės, pašėlusiai sėkmingai visame pasaulyje populiarina ne tik country muziką. Filmas „Shut up & Sing“, pasirodęs pasaulio kino teatruose 2007 metais, šiai dienai sudomino virš 25000 country muzikos mėgėjų ir ne tik.
Kas gi tos aistringos Dixie Chicks merginos?
Smuikininkė ir mandolina grojanti Martie Maguire, jos sesuo Emily Robison, grojanti bandža, dobro, bei legendinio gitaristo Lloyd Maines dukra, dainininkė, gitaristė Natalie Maines, pateikia pasauliui modernią country muzikos versiją. Nors grupė gyvuoja nuo 1998 metų (grupės sudėtis keitėsi) ir yra išleidusi ne vieną albumą, „rimtai“ klausytojus merginos pakerėjo savo singlu „I Can Love You Better“.
Dabar ši grupė išgyvena tikrąjį, pripažintą populiarumą. Jos drąsiai gali vadintis muzikinio pasaulio ir country muzikos superžvaigždėmis. Gražuolių albumas „Wide Open Spaces“ (1998) net keturis kartus pasiekė „platininį Amerikos pripažinimą“.
Country Muzikos Asociacija apdovanojo Dixie Chicks kaip geriausią vokalinę grupę, o American Music Awards pripažino merginas kaip geriausias Favorite New Country Artist nominacijoje. Albumas „Wide Open Spaces“ tapo ne tik labiausiai perkamu country muzikos duetų ir grupių albumu country istorijoje, bet ir geriausiu country muzikos albumu Grammy apdovanojimų pasaulyje. 2007 metų Grammy apdovanojimai pašėlusioms merginoms buvo sėkmingi net penkis kartus.
Dixie Chicks neapsiriboja vien tik skambia muzika.
Taip pat garsiai ir drąsiai jos rėkia apie tai, kas joms nepatinka. 2003 metais, vieno koncerto Londone metu, dainininkė Natalie Maines pareiškė, kad visai grupei labai gėda, jog JAV prezidentas, kaip ir jos, kilęs iš Teksaso valstijos. Taip silpnosios lyties atstovės visai nesilpnai pasipiktino George W. Bush‘u, pradedančiu karą Irake. Konservatoriškoji Amerika degino grupės albumus, radijo stotys nebegrojo jų dainų. Dar ir dabar muzikos kritikai negali drąsiai tvirtinti, kad Amerikos tauta atleido Dixie Chicks. Kino juostoje „Shut up & Sing“ merginos pateikia grupės integracijos į konservatorišką Amerikos visuomenę kovą, kuri jas ne tik sustiprino, bet ir leido dar labiau paaugti kaip asmenybėms, kaip menininkėms. Trumpas pasisakymas 2003 metais ne tik pakenkė grupės populiarumui, bet ir sudrumstė merginų kasdienybę. Jos savo kailiu patyrė, ką reiškia George W. Bush žodžiai „Kas ne su mumis, tas prieš mus“. Buvo naikinami ne tik grupės įrašai, jų dainos boikotuojamos radijo stotyse, bet pasipylė ir grasinimai nužudyti.
Padedamos režisierių Barbara Kopple („American Dream") ir Cecilia Peck, žaviosios Natalie Maines, Martie Maguire, Emily Robison, juostoje vaizduoja 2003 – 2006 Dixie Chicks nelengvus metus, kur įamžintas merginų nerimas, baimė ir atkaklumas. Tai ne tik komercinės savižudybės grupei metai, bet ir rimtų priešiškų argumentų pateikimas „Amerika be Bušo“ požiūrio kontekste. Inteligentiška kino juosta subtiliai ir visai nemoteriškai atskleidžia kovą už teisę pasakyti savo nuomonę, už teisę tikėti humaniškumu, už teisę norėti pasaulio be karo, už teisę dainuoti tai, kas svarbu.
Parengė Ramunė
